- proanūkis
- próanūkis, -ė (sl.) smob. (1) J anūkų vaikas, provaikaitis: Boba ir iš giminių išėjo – sulaukė anūkų ir próanūkių Dkš. Próanūkiai da gyveno And. Dūsaudami anūkai tuos miškus eikvoję, proanūkiai vežimais miestelin vežioję A.Baran. Mano jau ir sūnai ženoti, ir dukterys ištekėjusios, jau ir proanūkėlio vieno susilaukiau A.Vien.
Dictionary of the Lithuanian Language.